viršugalvis

viršùgalvis sm. (1) KBII77, KII355, K, I, Š, J.Jabl(Als), Rtr, KŽ; R, R193, MŽ, MŽ256, N, M, L, LL94, K.Būg, E, viršū́galvis (1) Rsn 1. galvos viršus: Viršugalvis ant viršaus galvos J. Viršùgalvis, kitaip momuo LTEXII294. Viršùgalvio kaulas DŽ. Kepurę ant viršùgalvio užversti, užvožti NdŽ. Kepurė liš turis an viršùgalvio LzŽ. Viršùgalvis tik matyt Dv. Praplenka (praplinka) viršùgalvis ir iš pakaušio Pb. Viršùgalvis jau praplikęs Dglš. Viršùgalvis plikas, kelios karpos kėpso Skp. Dievaži, plaukų neyra anta viršū́galvio Drsk. Viršùgalvis plikas, o ženytis do mislia Klt. Nei karūna, nei vainikas, viršugalvis visai plikas LTR(Aln). Viršùgalvis kai nušluotas (d.) Užg. Iš pagalvės duobės švietė jo didelis žvilgantis viršugalvis, tirštų juodų plaukų vainikėliu apvestas L.Dovyd. Ant pat viršùgalvio tamstos vyro yra žilas plaukas BM268 (Rd). Ligoninėn jam visą viršùgalvį nuskuto Mrc. Viršùgalvį sopa Šùmskas. Viršùgalvį tik smaugia visą Klt. Viršùgalvis man sopa, ausyse cypia labai LKT288(Šr). Čia, viršū́galvy, labai skauda, galva plyšta DrskŽ. Tvynkt tvynkt viršū́galvė[je], skausmelis tenai DūnŽ. Šaukė šaukė, kad viršū́galvis skausta Ub. Pačian viršugalvin kokis burbulelis iššoko Ign. Viršùgalvį praskirto Ml. Viršùgalvį prasmušei? Šlčn. Susmušiau viršùgalvį Rod. Kaip mušės, kaip davė viršùgalvin! JnšM. Dav[ė] jam viršùgalvin, an smagenų kraujas užẽj[o] DrskŽ. Viršùgalvin pjauna žąsiai Klt. Kirto [gaidys] į viršū́galvį su snapu Krš. Višta kapoja savą viščiuką, viršugalvė̃lis nuplėštas jau Slm. Vištos viršùgalvy grebenis toks Btrm. Nuo pečialindų lengva juos (nykštukus) atskirti, nes jų viršugalvis yra oranžinės arba geltonos spalvos su aukso atspindžiu T.Ivan. Pamergė prisega nuotakai ant viršū́galvio rūtų vainiką JV596(komentarai). Ant viršū́galvio vainikėlį, ant veliumo, prisega PnmR. Ėmė akmenį ir su tuo norėjo vieną vyturį užmušt, kurs ties jo viršugalviu čivyravo BsPI91. | prk.: Raudonas saulės viršugalvis degė viršum baltos lygumos rš. ^ Panosėj lašas, viršùgalvy šašas, pakaušy utėlė kupečiuoja kaip žvynė JT393. Devynias bažnyčias pamatysi, kai už viršugalvio pakratysiu KrvP(Zr). Jo viršùgalvy jau mėnulis šviečia Ds. ║ vieta aukščiau galvos: Saulė viršùgalvyje Šlč. Pašvaistė, lyg raudonai įkaitintas keptuvės dugnas, užsivožė stačiai viršugalvyje J.Katil. An pat viršū́galvio gruma, niekur neisu DūnŽ. 2. kepurės, skarelės ir pan. dalis, dengianti galvos viršų: Kepurės viršùgalvis Db. [Užgavėnių žydai] kepurę pasiima kiaurą, be viršugalvio, pro tą skylę iškiša plaukus rš. Skarytės viršùgalvis išdegęs [nuo saulės] Svn. 3. aukščiausia kokio nors daikto vieta: Kyšo tik pliki uolų viršugalviai rš. Stogo viršugalvis vietomis pradraskytas sp. Jei piliakalniui viršugalvį draskys, tai jis ilgai negyvens ir nuostolį turės LTsIV638.

◊ ikì (lìgi) viršùgalvio

1. labai daug: Viskas kainuoja didelį pinigą. Jau dabar skolų ligi viršugalvio rš.

2. labai: Įbrido į skolas iki viršugalvio rš. Aš ligi viršugalvio pasinėręs svarbiuose reikaluose J.Dov.

nuo viršùgalvio ikì papė́džių visiškai: Telšių seminarija yra užvėtryta ir persmegusi nuo viršugalvio iki papėdžių lenkiška dora, lenkiškais papročiais, lenkiška kalba ir visu kuomi lenkišku A1885,283.

per viršùgalvį išeĩti įkyrėti: Toj žemė išeĩna per viršùgalvį Dg.

várna kãla viršùgalvį (viršū́galvį) apie žuvusį ir nepalaidotą: Kãla jam várna viršū́galvį Drsk. (kam) viršùgalvis (viršū́galvis) dirba protauja: Tái velniuo jau viršū́galvis nebdìrba – šneka vėjus Rdn.